Nuo 2026 metų keisis nekilnojamojo turto mokesčių tvarka, todėl daugeliui būstų savininkų teks iš naujo įvertinti savo situaciją. Keisis tiek neapmokestinamos ribos, tiek taikomi tarifai, o reali mokesčių našta priklausys nuo turimo turto vertės ir jo paskirties.
Didžiausias dėmesys skiriamas pagrindiniam gyvenamajam būstui – jam bus taikomos didesnės lengvatos. Tuo tarpu antram ar papildomam turtui numatytas didesnis apmokestinimas.
Kas bus apmokestinama?
Mokesčio objektu laikomas visas Lietuvoje esantis nekilnojamasis turtas, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Mokestis nebus taikomas:
– nebaigtam statyti ir faktiškai nenaudojamam turtui;
– kai kuriems viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės projektams;
– turtui, naudojamam socialinei globai, švietimo veiklai, žemės ūkiui;
– meno kūrėjų kūrybinėms dirbtuvėms;
– turtui, esančiam kapinių teritorijose.
Pagrindiniam gyvenamajam būstui taikoma lengvata
Didžiausia naujovė – pagrindiniam gyvenamajam būstui taikoma neapmokestinamoji riba.
Savivaldybės nustatys neapmokestinamą dydį, kuris negali būti mažesnis nei 450 000 eurų.
Tai reiškia:
– jei būsto vertė siekia iki 450 000 eurų, mokestis skaičiuojamas nebus;
– jei būsto vertė didesnė nei 450 000 eurų, mokestis bus taikomas tik viršijančiai daliai.
Mokesčio tarifas pagrindiniam būstui svyruos nuo 0,1 iki 1 proc. – konkretų dydį nustatys savivaldybės taryba, atsižvelgdama į turto vertę ir gyventojų socialinę padėtį.
Kitam turtui taikomi progresiniai tarifai
Fiziniams asmenims priklausančiam ne pagrindiniam būstui (antram butui, sodo nameliui, garažui ir kt.) bus taikomi šie tarifai:
– iki 50 000 Eur – 0 %
– 50 000–200 000 Eur – 0,2 %
– 200 000–400 000 Eur – 0,4 %
– 400 000–600 000 Eur – 0,6 %
– 600 000–1 000 000 Eur – 0,8 %
– virš 1 000 000 Eur – 1 %
Trumpai tariant, kuo didesnė turto vertė, tuo didesnis mokestis.
Apleistam turtui taikomi didesni tarifai
Savivaldybės turės teisę taikyti nuo 1 iki 5 proc. tarifą apleistam ar neprižiūrimam turtui. Tokių objektų sąrašus sudarys pačios savivaldybės, todėl svarbu stebėti vietinius sprendimus.
Praktinis pavyzdys
Tarkime, fizinis asmuo turi:
– namą, kurio vertė siekia 400 000 Eur;
– butą, kurio vertė siekia 180 000 Eur.
Bendra turto vertė – 580 000 Eur.
Jei 400 000 eurų vertės namas deklaruojamas kaip pagrindinis gyvenamasis būstas, mokestis už jį nėra skaičiuojamas, nes turto vertė neviršija 450 000 eurų neapmokestinamos ribos.
Tokiu atveju už antrąjį būstą (butą, kurio vertė 180 000 eurų) teks sumokėti apie 260 eurų per metus.
Gyvenamosios vietos deklaracija – itin svarbi
Svarbu žinoti, kad pagrindinis būstas bus nustatomas pagal deklaruotą gyvenamąją vietą. Pavyzdžiui, jei šeima turi namą Trakų rajone (vertė – 650 000 eurų) ir butą Vilniuje (vertė – 320 000 eurų) ir šeimos gyvenamoji vieta yra registruota bute, butas laikomas pagrindiniu, o namas bus apmokestinamas.
SVARBU (lengvata gali pasinaudoti abu sutuoktiniai po 450 000 eurų):
Jei šeima gyvenamąją vietą deklaruoja name, tokiu atveju namas tampa pagrindiniu būstu, o kiekvienam sutuoktiniui taikoma 450 000 eurų lengvata. Tokiu būdu galima reikšmingai sumažinti mokestinę naštą ir sutaupyti šimtus ar net tūkstančius eurų per metus.
Patariame iš anksto įvertinti savo situaciją ir, esant poreikiui, pakoreguoti registracijos vietą – tai gali turėti reikšmingos įtakos mokestinei naštai.
Kyla daugiau klausimų? Kviečiame registruotis į asmeninę konsultaciją su mūsų ekspertais.